Gyvenimo būdą galim pasirinkti patys, o nuo jo didžiąja dalimi priklauso mūsų savijauta. Jei dirbsim be atvangos 12 valandų į dieną, vargu, ar sulauksim laimingos senatvės. Ir atvirkščiai – per dienų dienas gulėdami lovoje silpnėsim, silps ne tik raumenys, bet ir proto potencialas mažės, nublanks emocijos, dominuos apatija. Taigi, kaip rasti aukso vidurį, nepasiduoti tinguliui ir nepersidirbti? Kaip iš tiesų jaustis žvaliam, guviam, aktyviam ir laimingam?

Norint išsiaiškinti, kas įtakoja savijautą, reikia nebijoti pripažinti, kad pamatą nepriekaištingai sveikatai kloja asketiškas gyvenimo būdas. Nerasi nei vieno puikiai besijaučiančio žmogaus, kuris kasdien atsikelia iš lovos apie pietus, neatsiras ir tokio, kuris tris kartus per dieną valgo saldumynus, geria kolą ir labai mažai fiziškai juda. Darbštieji, kurie pernelyg ilgai dirba tiek fizinį, tiek protinį darbą, bus irzlūs, pavargę, dirglūs ir pikti. Klaidingi stereotipai, neva, daug dirbsi, būsi turtingas, nemažai daliai žmonių užsiprogramavo. Bet pažiūrėkim, kokiame amžiuje jie pradeda senti, kaip anksti pražilsta, pradeda keistis veidas, kūnas, protas užsiteršia „purvina“ informacija. Deja, tokių asmenybių dabar dauguma, ir didžiausia bėda, kad jie nepripažįsta kitokios tiesos. Daugeliui tiesiog patogu skųstis savo egzistencijos slegiančia našta, apsimesti aukomis, nes jei būtų kitaip, kas gi tada atjaustų juos? Kita dalis gyventojų nevengia ir nebijo išbandyti kitų tiesos versijų. Pradedant nuo paprasčiausių – anksčiau keltis iš lovos rytais ir baigiant sudėtingesnėmis, reikalaujančių gilesnių suvokimų – meditacijomis. Spėkit, kas greičiau suras geros nuotaikos raktą? Tik tie, kurie nebijo ir pasiryžta naujiems išbandymams, potyriams. Neegzistuoja nesėkmė, yra tiesiog veiksmo rezultatas, kurį kiekvienas individualiai įvertina. Jei kažkas sako, kad rytais bėgioti sveika, kodėl to nepabandžius nors porai savaičių? Jeigu draugas išgeria litrą sulčių per dieną ir giriasi nepriekaištinga oda, kodėl ir man nepabadžius šito? Tik būdami atviri naujiems veiksmams, galim atrasti tai, ko seniai ieškojom. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad kuo asketiškesnis gyvenimo būdas dominuoja asmenybės raidoje, tuo žmogus išlieka tikresnis, paprastesnis. Pažvelkit į žmones, kurie gyvena civilizacijos apleistuose kampeliuose – Afrikoje, Indijoje, Pietų Amerikoje. Ten nėra dirbtinų šypsenų, netikrų, suvaidintų emocijų, ten viskas nuoširdu ir tikra. Nėra materialiosios konkurencijos, kuri dažniausiai iškreipia ir sugadina žmogiškumą. Gamtoje visi lygūs, pinigai netenka prasmės. Vienas iš filmų, kuris ekranizuoja technologijų perkrautos žmonijos problemą – „Dievai tikriausiai pamišę“. Visuomenė taip apsisunkino sau gyvenimą „pagalbinėmis“ priemonėmis, kad dabar kiekvienas naujai atėjęs į pasaulį, turi 12 metų mokytis kaip išgyventi. Daugiau panašių straipsnių galima paskaityti čia.